|
POPIEIUS PRANCIŠKUS
Kalba Europos Parlamente
Strasbras, 2014 m. lapkriio 25 d.
Pone Prezidente, ponios ir ponai Viceprezidentai, gerbiami Europos deputatai ir visi, kurie dirbate vairiose ios staigos srityse, mieli Biiuliai!
Dkoju u kvietim tarti od ioje Europos Sjungos gyvenimui esmingai svarbioje institucijoje ir u man suteikt prog per Jus kreiptis daugiau nei 500 milijon piliei, kuriems atstovaujate 28 alyse narse. Ypa Jums, pone Prezidente, noriau padkoti u draugikus odius, kuriuos man tarte vis asambljos nari vardu.
Lankausi ia prajus daugiau nei ketviriui imtmeio nuo popieiaus Jono Pauliaus II apsilankymo. Nuo an dien Europoje ir visame pasaulyje daug kas pakito. Nebra prieik blok, tada dalijusi emyn dvi dalis, ir pamau tikrove virsta trokimas, kad „Europa suvereniai kurt sau laisvas institucijas ir vien dien galt pltotis matmenimis, suteiktais jai geografijos bei dar labiau istorijos“ (1).
Šalia erdvesns Europos taip pat yra sudtingesnis ir labai permainingas pasaulis. Pasaulis, vis labiau susisaists bei globalesnis ir todl maiau „eurocentrikas“. Taiau isipltusi, takingesn Sjunga labiau primena iek tiek sensteljusi ir prislgt Europ, nebesijauiani pagrindiniu veikju aplinkoje, kuri danai velgia altai, nepatikliai ir kartais net tariai.
Kreipdamasis iandien Jus, visiems Europos pilieiams kaip ganytojas noriau perduoti vilties ir padrsinimo ini.
Vilties ini, grst sitikinimu, kad visi sunkumai gali tapti galingomis paskatomis siekti vienybs, nugalint visas baimes, kurios lygiai kaip vis pasaul kamuoja ir Europ. Vilt, paremt Viepaiu, blog paverianiu griu, o mirt – gyvenimu.
Padrsinim grti prie tvirto sitikinimo, puoselto Europos Sjungos steigj, kurie troko ateities, grstos gebjimu ivien darbuotis nugalint pasidalijimus ir tarp vis emyno taut skatinant taik ir bendryst. Šio ambicingo politinio projekto pagrindas buvo pasitikjimas mogumi, ne tiek kaip pilieiu ar ekonominiu subjektu, bet vis pirma mogumi kaip asmeniu, apdovanotu transcendentiniu orumu.
Man pirmiausia rpi pabrti artim i dviej odi „orumas“ ir „transcendentinis“ ry.
„Orumas“ yra reikminis odis, nurods atgimim po Antrojo pasaulinio karo. Ms naujausia istorija isiskiria tuo, kad skatinti mogaus orum buvo esminis reikalas, turint prieais akis daugialyp smurt bei diskriminacij, kuri imtmei tkmje netrko ir Europoje. mogaus teisi svarbos pajauta taip pat yra ilgo gausi kani bei auk kupino kelio vaisius, kelio, padjusio iugdyti suvokim, kad kiekvienas mogus yra brangus, unikalus ir nepakartojamas. Toks kultrinis suvokimas remiasi ne tik istorijos vykiais, bet pirmiausia ir Europos mintimi, kuri isiskiria turtinga santaka srovi, tryktani i gausi tolim versmi – „i Graikijos ir Romos, kelt, german bei slav podirvio ir visas jas giliai formavusios krikionybs“ (2) – ir suteikusi „asmens“ svokai prideram viet.
Šiandien mogaus teisi skatinimas yra Europos Sjungos sipareigojimo remti asmens orum tiek Europoje, tiek santykiuose su kitomis alimis erdis. Toks sipareigojimas svarbus ir pagirtinas, nes mones danai vis dar irima kaip objektus, kuri pradjim, formavim ir naudingum galima uprogramuoti ir kuriuos, kai jie nebenaudingi, nes yra silpni, ligoti ar seni, galima imesti.
I ties apie kok orum galima kalbti, kai stokojama galimybs laisvai reikti savo nuomon ar nevaromai ipainti savo religin tikjim? Ar galimas orumas be aiki teisini rm, ribojani jgos vyravim ir leidiani statymui paimti vir galios tironijos atvilgiu? Argi gali bti orus mogus, paverstas visokios diskriminacijos objektu? Kok kilnum atranda tas, kuris neturi maisto ar btiniausi pragyvenimo itekli, ar dar blogiau – darbo, suteikianio jam orumo?
Skatinti asmens orum reikia pripainti, kad jis turi nenusavinamas teises, kuri n i vieno nevalia atimti savavalikai ir juo labiau dl kieno nors ekonomini interes.
Reikia bti atsargiems, kad nenupultume dviprasmybes, kylanias i mogaus teisi svokos klaidingo supratimo ir piktnaudiavimo ja. Šiandien reikiasi tendencija reikalauti vis platesni individuali teisi – nortsi sakyti individualistini, – slepiani nuo bet kurio socialinio ir antropologinio konteksto atsiet mogaus asmen, kuris kaip „monada“ (moνάς) darosi vis nejautresnis kit aplinkini „monad“ atvilgiu. Atrodo, kad su teiss svoka nebesiejama lygiai tokia pat esmin ir papildanti pareigos svoka, todl individo teises galop imama teigti neatsivelgiant, kad kiekvienas mogus yra susijs su socialiniu kontekstu, kuriame jo teiss ir pareigos yra sujungtos su kit teismis ir pareigomis ir su paiu visuomens bendruoju griu.
Todl manau, kad iandien itin svarbu pagilinti mogaus teisi kultr, kuri mokt individual, arba, tiksliau, asmenin matmen susieti su bendrojo grio matmeniu, su tuo „mes visi, kur sudaro socialin bendruomen susibr asmenys, eimos ir nedidels grupels“ (3). Jei kiekvieno teis darniai neorientuota didesn gr, ji galiausiai imama suvokti kaip neribota ir virsta konflikt bei smurto altiniu.
Tad kalbti apie mogaus transcendentin orum reikia apeliuoti jo prigimt, jo gimt gebjim skirti gera ir bloga, ms ird rayt ir Dievo sukurtj visat spaust „kompas“ (4). Tai pirmiausia reikia laikyti mog ne absoliutu, bet santykio btybe. Viena i, mano akimis, iandienje Europoje labiausiai paplitusi lig yra vienatv, kamuojanti t, kuris neturi sait. Tai ypa liudija danai likimo valiai palikti garbaus amiaus mons, taip pat jaunuoliai, neturintys jokios atramos bei ateities perspektyv; tai liudija gausyb ms miestuose gyvenani varg; tai liudija nevilties kupinas migrant, atvykusi ia iekoti geresns ateities, vilgsnis.
Toki vienatv dar paatrino ekonomin kriz, kurios poveikis tebejuntamas ir turi socialiniu poiriu dramatik padarini. Be to, galima konstatuoti, kad per pastaruosius kelerius metus Europos Sjungos pltimosi proces lydjo didjantis piliei nepasitikjimas institucijomis, kurios laikomos tolimomis, usiimaniomis krimu taisykli, moni akimis, nepaisani paskir taut jausm ar net toms tautoms aling. Daug kas sudaro bendr spd, kad Europa yra pavargusi ir pasenusi moiut, nebevaisinga ir nebegyvybinga. Europ kvp didieji idealai atrodo netek patrauklumo ir ikeisti jos institucij perdt biurokratin dmes techninms smulkmenoms.
Prie to liejasi kai kurios savanaudikumo nuspalvintos gyvensenos, isiskirianios iandien palaikyti nebemanomu pertekliumi ir danai abejingumu savo aplinkai, pirmiausia neturtingiausiems monms. Apgailestaujant tenka konstatuoti, kad politini debat centre vyrauja techniniai ir ekonominiai klausimai, o ne tikras rpestis dl mogaus (5). mogui gresia pavojus bti susiaurintam iki mechanizmo sraigtelio, kur tas mechanizmas laiko naudingo vartojimo objektu ir be didelio gailesio – kaip, deja, danai regime – imeta, kai jo mechanizmui nebereikia, kaip bna nepagydom ligoni, be prieiros palikt garbaus amiaus moni ar nuudom negimusi kdiki atvejais.
Didelis nesusipratimas, „kai vir paima technikos absoliutinimas“ (6), galiausiai atvedantis prie „tiksl ir priemoni supainiojimo“ (7). Tai – neivengiamas „imetimo kultros“ ir „neaboto konsumizmo“ padarinys. Laikytis mogaus orumo, prieingai, reikia pripainti veltui mums dovanotos ir todl main ar pirkimo objektu bti negalinios mogaus gyvybs vertingum. Kaip Parlamento nariai, esate paaukti dideliai uduoiai, kuri gali pasirodyti nenaudinga, – rpintis silpnaisiais, silpnomis tautomis ir asmenimis. Rpintis silpnaisiais reikia jg ir velnum, kov ir vaisingum funkcionalistinio ir privatistinio modelio, neivengiamai vedanio prie „imetimo kultros“, aplinkoje. Rpintis silpnais asmenimis ir silpnomis tautomis reikia isaugoti atmint ir vilt, tai reikia rpintis labiausiai paliesta marginalizacijos bei gsdinania dabarties situacija ir gebti suteikti jai orumo (8).
Tad, kaip sugrinti ateiiai vilt, atgauti, pradedant nuo jaunj kart, pasitikjim, kad bt galima siekti didiojo suvienytos ir taikios, krybingos ir veiklios, teises gerbianios ir savo pareigas suvokianios Europos idealo?
Nordamas atsakyti klausim, Jums leidiant, pasitelksiu vien paveiksl. Vienoje i garsiausi Rafaelio fresk Vatikane vaizduojama vadinamoji Atn mokykla. Viduryje stovi Platonas ir Aristotelis. Pirmasis rodo pirtu vir, idj pasaul, galime sakyti, dang; antrasis rank itiess priek, irov, em, konkrei tikrov. Mano akimis, iuo paveikslu puikiai nusakoma Europa ir jos istorija, kuri sudaro nuolatinis dangaus ir ems susitikimas, kur dangus nurodo Europos monms visada buvus bding atvirum transcendencijai – Dievui, o em vaizduoja praktin ir konkret gebjim gvildenti vairias situacijas ir problemas.
Europos ateitis priklauso nuo i dviej element gyvos ir neperskiriamos jungties atradimo i naujo. Europa, nebegebanti atsiverti transcendentiniam gyvenimo matmeniui, rizikuoja pamau prarasti savo siel ir t „humanistin dvasi“, kuri ji vis dlto myli ir gina.
Kaip tik remdamasis btinybe atsiverti tam, kas transcendentika, noriau pabrti mogaus centrin viet; kitaip jis taps mad ir tos akimirkos gali spardomu kamuoliu. Šiuo poiriu esminiu laikau ne vien paveld, krikionybs palikt emyno socialinio bei kultrinio formavimo laikotarpiu, bet pirmiausia ir indl, kuriuo ji iandien ir ateityje gali prisidti prie jo augimo. Šis indlis nekelia pavojaus valstybi pasaulietikumui ir Sjungos staig nepriklausomybei, bet, prieingai, yra praturtinimas. Tai mums rodo Europ nuo pradi formav idealai, kaip antai taika, subsidiarumas ir abipusis solidarumas – humanizmas, kurio centr sudaro pagarba asmens orumui.
Todl vl noriau pabrti Šventojo Sosto ir Katalik Banyios pasirengim per Europos vyskup konferencij komisij (COMECE) su Europos Sjungos institucijomis puoselti nauding, atvir ir skaidr dialog. Taip pat esu sitikins, kad Europa, gebanti maitintis i savo paios religini akn, mokanti pasinaudoti j turtais bei potencinmis galimybs, bus atsparesn ir daugybei ekstremizmo atmain, iandieniame pasaulyje plintani i didiuls idj tutumos, ms igyvenamos vadinamuosiuose Vakaruose, nes „smurt gimdo kaip tik Dievo umartis, o ne jo lovinimas“ (9).
ia negalime nepriminti gausybs neteisybi bei persekiojim, kasdien itinkani religines ir pirmiausia krikioni maumas vairiose pasaulio dalyse. Bendruomenes ir asmenis, kurie susiduria su barbariku smurtu, ivaromi i savo nam bei tvyns, parduodami vergij, udomi, netenka galvos, kryiuojami ir gyvi deginami daugeliui gdingai ir tylomis pritariant.
Europos Sjungos kis yra Vienyb vairovje, taiau vienyb nereikia politinio, ekonominio, kultrinio ar idjinio vienodumo. I ties kiekviena autentika vienyb gyvena i j sudaranios turtingos vairovs – kaip eima, kuri yra juo vieningesn, juo labiau kiekvienas jos narys gali be baims i pagrind bti pats savimi. Turiu galvoje, kad Europa yra eima taut, galini jausti Sjungos institucij artimum, jei ios moka troktam vienybs ideal imintingai jungti su kiekvienos i j savitumu, brangindamos paskiras tradicijas, atsivelgdamos j istorij bei aknis, ilaisvindamos i gausybs manipuliacij bei baimi. Laikyti mog centru pirmiausia reikia leisti jam laisvai ireikti savo savitum bei krybikum tiek kaip individui, tiek kaip tautai.
Kita vertus, kiekvieno savitumas, jei tai tarnauja visiems, yra tikras turtas. Niekada nevalia umirti, kad Europos Sjungai bdinga architektonika remiasi solidarumo bei subsidiarumo principais, todl ia joje vyrauja abipus pagalba ir pirmyn galima engti kvptiems abipusio pasitikjimo.
Šioje vienybs ir savitumo dinamikoje Jums, ponios ir ponai Europos deputatai, patikta uduotis ilaikyti Europos taut demokratij gyv. Ne paslaptis, kad suvienodinimu grsta globalikumo samprata kenkia demokratins sistemos gyvastingumui, susilpnindama organizacij ir politini partij turtingos, vaisingos ir konstruktyvios sankirtos tarpusavyje jg. Tada gresia pavojus gyventi idjos, gryno odio, vaizdio, sofizmo karalystje... ir galop demokratijos tikrov supainioti su naujuoju politiniu nominalizmu. Norint ilaikyti demokratij Europoje gyv, btina vengti daugybs tikrov nuskurdinani „globalizacini atmain“ – angeliko purizmo, to, kas reliatyvu, totalitarimo, antiistorinio fundamentalizmo, gerumo stokojani etini sistem, intelektualizmo be iminties (10).
Ilaikyti demokratijos tikrov gyv yra ios istorins valandos ikis – btent ivengti, kad jos realios jgos, taut politins raikos jgos, neistumt jai spaudim darantys daugianacionaliniai nevisuotiniai interesai, kurie j silpnina ir paveria suvienodintomis finansins galios sistemomis, tarnaujaniomis neinomoms imperijoms. Štai tok ik Jums iandien kelia istorija.
Suteikti Europai vilt reikia ne tik pripainti centrin mogaus viet, bet ir skatinti jo talentus. Btina investuoti mog bei sritis, kuriose jo talentai gali skleistis ir duoti vaisi. Pirmutin sritis neabejotinai yra aukljimas, pradedant nuo eimos, kuri yra kiekvienos visuomens pamatin lstel ir brangus dmuo. Vieningai, vaisingai ir neiardomai eimai bdingi pagrindiniai elementai, kvepiantys ateities vilt. Be tokio tvirto pagrindo galiausiai statoma ant smlio, o tai lemia sunkius socialinius padarinius. Kita vertus, eimos svarbos akcentavimas teikia perspektyv ir vilties ne tik naujoms kartoms, bet ir daugybei pagyvenusi moni, kurie danai priversti gyventi vienatvs ir apleistumo slygomis, nes nebeturi juos lydinios bei palaikanios nam idinio ilumos.
Greta eimos, reikia paminti vietimo institucijas – mokykl ir universitet. Švietimui nevalia apsiriboti technini ini visumos perteikimu, jis taip pat turi skatinti itin sudting viso mogaus augimo proces. Kad ateit velgt viltingai, o ne nusivyl, jaunuolius btina tinkamai ir visapusikai ugdyti. Be to, Europoje gausu galimybi krybikai reiktis vairiose mokslinio tyrinjimo srityse – i j kai kurios dar nra iki galo itirtos. Pamintini, pavyzdiui, kad ir alternatyvs energijos altiniai, kuri pltra bt labai naudinga aplinkos apsaugai.
Savo pagirtinomis pastangomis ekologijos srityje Europa visada buvo pirmutinse gretose. Ms emei ities reikia nuolatinio puoseljimo bei dmesio, ir kiekvienam tenka asmenin atsakomyb u krinijos, ios brangios dovanos, Dievo atiduotos mogaus rankas, isaugojim. Viena vertus, tai reikia, kad gamta yra ms inioje, kad mes galime ja diaugtis bei deramai naudotis. Taiau, kita vertus, tai reikia, jog nesame jos eimininkai. Sergtojai, bet ne eimininkai. Todl privalome j mylti ir gerbti, bet, uuot tai dar, „danai esame apimti valdymo, turjimo, manipuliavimo, inaudojimo puikybs; jos „nesergime“, negerbiame, nelaikome veltui gauta dovana, kuria turime rpintis“ (11). Taiau gerbti aplink reikia ne tik vengti j naikinti, bet ir eikvoti siekiant grio. Galvoje pirmiausia turiu ems kio sektori, kuris teikia ilaikym ir maitina mones. Netoleruotina, kad milijonai moni pasaulyje mirta i bado, o tonos maisto produkt nuo ms stal kasdien imetama lauk. Be to, pagarba gamtai mums primena, kad pats mogus yra jos pamatin dalis. Todl alia aplinkos ekologijos btina mogaus ekologija, kuri sudaro pagarba asmeniui, – j kaip tik ir norjau priminti iandien kreipdamasis Jus.
Antroji sritis, kurioje skleidiasi mogaus talentai, yra darbas. Metas skatinti uimtumo politik, taiau pirmiausia btina sugrinti darbui orum, laiduojant tinkamas darbo slygas. To siekiant, viena vertus, reikia surasti nauj metod, kurie leist rinkos lankstum suderinti su stabiliomis ir garantuotomis darbo perspektyvomis, btinomis darbuotoj mogikajam vystymuisi. Kita vertus, tai reikia skatinti tinkam socialin kontekst, orientuot ne mogaus inaudojim, bet per darb laiduojant galimyb sukurti eim bei auginti vaikus.
Lygia greta ivien reikia imtis migracijos klausimo. Nevalia leisti, kad Viduremio jra tapt didiulmis kapinmis! Vyrus ir moteris, kurie kasdien baromis pasiekia Europos pakrantes, btina priimti ir jiems padti. Dl abipuss paramos stygiaus Europos Sjungoje kyla pavojus priimti dalinius problemos sprendimus, kurie neatsivelgia imigrant mogikj orum ir skatina verg darb bei nuolatin socialin tamp. Su imigracija susijusias problemas Europa pajgs veikti tiktai mokdama aikiai pateikti savo kultrin tapatyb ir gyvendinti tinkamus statymus, apsauganius Europos piliei teises ir sykiu laiduojanius migrant primim, mokdama imtis teising, drsi ir konkrei politini priemoni, kad padt migrant kilms alims pltotis socialiniu bei politiniu lygmeniu ir veikti vidinius konfliktus – pagrindin io reikinio prieast, uuot vykdiusi konfliktus didinani bei kurstani savanaudik interes politik. Dmes btina skirti ne tik padariniams, bet ir prieastims.
Pone Prezidente, Ekscelencijos, ponios ir ponai Deputatai!
Savosios tapatybs suvokimas reikalingas ir konstruktyviai derantis su valstybmis, pateikusiomis praym ateityje stoti Sjung. Galvoje pirmiausia turiu Balkan regiono valstybes, kurioms stojimas Europos Sjung galt atitikti taikos ideal regione, taip smarkiai nukentjusiame nuo praeities konflikt. Galiausiai savosios tapatybs suvokimas btinas ir santykiuose su kitomis kaimyninmis alimis, pirmiausia tomis, kurios ribojasi su Viduremio jra, – daugel i j kamuoja vidiniai konfliktai ir religinio fundamentalizmo bei tarptautinio terorizmo spaudimas.
Jums, kaip statym leidjams, tenka uduotis sergti ir ugdyti Europos tapatyb, kad pilieiai atgaut pasitikjim Sjungos institucijomis ir taikos bei draugysts planu, kuris yra Sjungos pamatas. Suvokdamas, kad „juo labiau auga mogaus galyb, juo didesn tampa pavieni asmen ir bendruomeni atsakomyb“ (12), raginu Jus darbuotis, kad Europa i naujo atrast savo gerj siel.
Anoniminis II a. autorius ra, jog „krikionys pasaulyje yra tai, kas siela kne“ (13). Sielos uduotis – palaikyti kn, bti sine ir istorine atmintimi. Europ su krikionybe sieja dutkstantmet istorija. Istorija, nestokojanti konflikt ir klaid, taip pat nuodmi, taiau visada gaivinama trokimo kurti gr. Tai liudija ms miest groyb ir visame emyne gausi meils ir moni bendruomens statydinimo darb graumas. Šios istorijos didel dalis dar turi bti parayta. Ji yra ms dabartis ir taip pat ateitis. Ji yra ms tapatyb. Ir Europai primygtinai btina i naujo atrasti savo tapatyb, kad ji pagal savo steigj mint galt augti taika bei santarve, nes pati dar nra be konflikt.
Brangs Europos Deputatai, atjo valanda ivien statydinti Europ, kuriai pirmiausia rpt ne ekonomika, bet mogaus asmens, neatimam vertybi ventumas; Europ, drsiai apkabinani praeit ir su pasitikjimu velgiani ateit, kad pilnatvikai ir viltingai gyvent dabartimi. Atjo metas atsikratyti minties apie sibauginusi, usisklendusi Europ ir adinti bei skatinti Europ, kuri bt mokslo, meno, muzikos, mogikj vertybi ir tikjimo veikli skleidja bei neja. Europ, kontempliuojani dang ir siekiani ideal; Europ, velgiani mog, j ginani bei apsaugani; Europ, engiani patikima, tvirta eme, esani vertingu atsparos taku visai monijai!
Dkoju.
Inaos
(1) Jonas Paulius II. Kreipimasis Europos Parlament (1988 10 11), 5. (2) Jonas Paulius II. Kreipimasis Europos Tarybos parlamentin asamblj (1988 10 08), 3. (3) Plg. Benediktas XVI. Caritas in veritate, 7; Vatikano II Susirinkimas. Past. konst. Gaudium et spes, 26. (4) Plg. Banyios socialinio mokymo santrauka, 37. (5) Plg. Evangelii gaudium, 55. (6) Benediktas XVI. Caritas in veritate, 71. (7) Ten pat. (8) Plg. Evangelii gaudium, 209. (9) Benediktas XVI. Kreipimasis diplomatinio korpuso narius (2013 01 07). (10) Plg. Evangelii gaudium, 231. (11) Popieius Prancikus. Bendroji audiencija (2013 06 05). (12) Vatikano II Susirinkimas. Past. konst. Gaudium et spes, 34. (13) Plg. Laikas Diognetui, 6. ______________________________________________________
© „Banyios ini“ vertimas katalikai.lt |